Ispanijos geografinė padėtis

Ispanijos geografinė padėtis
Ispanija - antra pagal dydį Europos valstybė po Prancūzijos. Šalis užima didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio. Ispanija Vakaruose ribojasi su Portugalija, Šiaurės Rytuose - su Prancūzija ir nykštukine Andora, Pietuose – su Gibraltaru. Šalies krantus skalauja Atlanto vandenynas ir Viduržemio jūra - pakrantė driekiasi 3 200 km. Į šalies teritoriją įeina Balearų salos Viduržemio jūroje, Kanarų salos Atlanto vandenyne, Seutos ir Melilijos miestai Šiaurės Maroke.

Ispanijos vaizdai

Sostinė
Barselona – Katalonijos sostinė
„Barselona yra antras pagal dydį miestas Ispanijoje, vienas iš moderniausių ir gyviausių visoje Viduržemio jūros pakrantėje.“** Jame susipynusi praeitis ir dabartis: viduramžių laikų gatvelės ir namų kvartalai, įspūdingi šiuolaikinės architektūros pastatai. Šio miesto planas primena šachmatų lenta – gatvės tiesios tarsi nubrėžtos liniuote. Barselona nebūtų tokia nuostabi, jeigu ne garsusis architektas Antonijus Gaudi. Jo kūriniais didžiuojasi kiekvienas barselonietis. Miesto simboliu tapo daugiau kaip prieš šimtą šio architekto metų pradėta statyti neįprastos formos ir puošybos šv. Šeimos bažnyčia.

Politinė sistema
Ispanijos Karalystė ir konstitucinė monarchija. Valstybės vadovas – karalius. Nuo 1975 m. Ispaniją valdo Burbonų dinastijos atstovas karalius Chuanas Karlosas I.

Augalija ir gamta
Ispanijoje daug augalų rūšių. Čia auga Europos ir Afrikos augalai. Niekur kitur nėra taip toli į pietus prasiskverbusių vidutinių platumų augalų, kaip Ispanijoje. Šis kraštas botaniniu atžvilgiu turtingiausias Europoje. Auga labai daug prieskoninių ir vaistinių augalų. Tačiau miškai užima tik apie 14% Ispanijos ploto. „Drėgnojoje“ Ispanijoje paplitę plačialapių miškai, turintys pomiškį. Juose auga ąžuolai, kaštonai, klevai, bukai, topoliai, įsimaišo visžalių akmeninių ąžuolų. Kalnams būdingas vertikalusis zoniškumas.
Aukščiau auga pajūrinės pušys, eglės, maumedžiai, o vvirš jų žaliuoja labai vešlios alpinės pievos. „Sausajai“ krašto daliai būdinga Viduržemio pajūrio sausamėgė augalija, joje mažiau miškų. Miškai auga upių slėniuose ir vakariniuose kalnų šlaituose. Juose auga bukai, topoliai, oleandrai, ievos. Mesetos plokščiakalnyje didelius plotus užima sausosios stepės, o jo pietinėje dalyje – La Mančoje – net pusdykumių augalai – druskės, alfa, gariga bei vėduoklinės nykštukinės palmės – palmitai. Jie vieninteliai iš palminių natūraliai auga Europoje.

Klimatas
Ispanijos klimatui įtakos turi „drėgnas“ Atlantas ir „sausa“ Afrika, be to, kalnų grandinių išsidėstymas. Ispanijos šiaurės ir šiaurės vakarų rajonuose iškrinta bene daugiausia kritulių (iki 2000-3000 mm).

Gyventojai
Šiuo metu Ispaninoje gyvena 46,56 milijonų (2016 m.)statistika.